Depresija tai liga, kuomet pacientas patiria nuotaikos kaitas. Žmogus gali jausti liūdesį, pykčio jausmus, kurie trukdytų jų kasdieniam gyvenimui. Kartais žmonės maišo depresija su sielvartu, tačiau tai yra dvi ir skirtingos problemos. Žmogus sielvartą gali jausti kai netenka artimo žmogaus arba po tam tikro trauminio gyvenimo įvykio. Depresijos metu žmogus pastoviai gali sielvartauti ir galvoti apie savižudybę. Sielvarto metu žmonės negalvoja apie savižudybes. Dažniausiai kai žmogus sielvartauja jis turi prisiminimus apie mirusįjį asmenį ir junta emocinio skausmo jausmus. Sergant depresiją, liūdesys ir nuolatinis jausmas.

Depresija neleidžia gyventi normalaus kasdienio gyvenimo ir tai trukdo darbui, prarandamas laikas ir sumažėja našumas. Taip pat tai gali turėti neigiamos įtakos santykiams su savo šeima, draugais ar antrąja puse.

Svarbu paminėti, kad depresija visuomet gali pablogėti dėl:

  • Artritas.
  • Astma.
  • Širdies ir kraujagyslių ligos.
  • Vėžys.
  • Diabetas.
  • Nutukimas.
  • Liūdnų įvykių nutikimas.

Jeigu ir jūs jaučiatės nuolatos beviltiški, prislėgti, tuomet yra tikimybė, kad susiduriate su depresija. Depresija tai rimta sveikatos būklė, kuri gali pablogėti be tinkamo gydytojo.

Kokie yra simptomai?

Sergant depresija yra juntamas ne tik liūdesys ar prasta nuotaika. Tačiau gali atsirasti ir kiti simptomai, kurie paveiks ne tik jūsų nuotaiką, bet ir kūną. Svarbu paminėti, kad simptomai gali tik blogėti arba visai išnykti. Asmenys sergantys depresija ne visuomet patiria vienodus simptomus.

Jeigu jaučiate, kad per paskutines dvi savaitės jaučiate šiuos simptomus, tuomet laikas kreiptis į specializuotus gydytojus dėl tyrimo:

  • Jaučiate liūdesį ir beviltiškumą.
  • Daug verkiate.
  • Jaučiatės sutrikę.
  • Susierzinę ir pikti.
  • Prarandate susidomėjimą savo pomėgiais.
  • Sumažėja jūsų energija.
  • Pradedate kalbėti lėčiau.
  • Sutrinka miegas.
  • Apetito ir svorio pokyčiai.
  • Juntami fiziniai skausmai be jokios priežasties.
  • Galvos skausmas.
  • Sutrikęs virškinimas

Pabaigai

Depresija yra gydoma liga, tačiau ji visuomet gali atsinaujinti. Gydymui yra taikomi skirtingi metodai, viskas priklauso nuo paciento ir esamos būklės. Psichoterapeutas dažnai padeda pacientas su kalbėjimosi terapija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *