Viena diena vertimų biure: nuo 8 ryto iki paskutinio patvirtinto lapo

Iš šalies vertėjo darbas atrodo tylus: žmogus prie kompiuterio keičia žodžius vienos kalbos į kitą. Iš vidaus jis kur kas labiau primena dispečerinę, kurioje kiekvienas dokumentas turi savo maršrutą, terminą ir riziką. Šis pasakojimas — vertimų biuro projektų vadovės akimis, apie vieną įprastą antradienį.

8:00 – Rytinis dokumentų srautas

Pirmoji valanda skirta naktį atėjusiems laiškams. Dažniausiai tai skenuoti dokumentai iš užsienyje gyvenančių klientų: vaiko gimimo liudijimas norvegų mokyklai, diplomas Vokietijos darbdaviui, įmonės registro išrašas Lenkijos partneriui. Kiekvienas gauna trumpą įvertinimą — kokia kalba, kokiai institucijai, ar reikia apostilės, ar pridėti visi priedai. Maždaug kas trečiam klientui reikia paskambinti, nes trūksta kurio nors lapo arba dokumentas atsiųstas be apostilės, kurios institucija tikrai paprašys.

9:30 – Vertėjų paskirstymas

Biure dirba skirtingų sričių vertėjai, ir tai ne formalumas. Medicininį išrašą verčia tas, kuris moka preparatų pavadinimus ir tyrimų sutrumpinimus, sutartį — tas, kuris žino skirtumą tarp „warranty” ir „guarantee” teisiniame kontekste, diplomą — tas, kuris žino, kaip specialybės vadinamos tarptautinėje klasifikacijoje. Neteisingai paskirtas vertėjas yra dažniausia klaidų priežastis, todėl ši valanda svarbesnė nei atrodo.

11:00 – Skubus užsakymas

Skambina įmonės vadovė: rytoj konkursas, reikia išversti dvidešimt puslapių techninės dokumentacijos į anglų kalbą. Tokie skambučiai būna kasdien. Sprendimas priklauso nuo dviejų dalykų: ar tekstas leidžiasi dalijamas keliems vertėjams su bendra terminologija ir ar liks laiko redaktoriui. Be redaktoriaus skubus vertimas neišeina iš biuro — čia geriau atsisakyti užsakymo nei rizikuoti kliento konkursu.

13:00 – Terminologijos klausimas

Vertėja atneša klausimą: kliento sutartyje vartojamas terminas, kuris lietuviškoje teisėje neturi tikslaus atitikmens. Tokių situacijų pasitaiko nuolat, ir jų sprendimas — ne spėti, o klausti. Skambutis klientui, kartais jo teisininkui, ir po dešimties minučių aišku, kuris variantas atitinka sutarties tikslą. Būtent tokie dešimt minučių skiria vertimą nuo teksto kita kalba.

14:30 – Kokybės kontrolė

Kiekvienas išverstas dokumentas pereina antrą porą akių. Redaktorius tikrina ne tik kalbą, bet ir formą: ar išverstos visos antspaudų įrašai, ar sutampa datos ir numeriai, ar išverstas apostilės tekstas, ar dokumento struktūra atitinka originalą. Institucijos atmeta vertimus dažniau dėl formos nei dėl kalbos, todėl ši stadija ilgesnė, nei klientai įsivaizduoja.

Šiuo etapu aiškiausiai matyti, kuo profesionalus dokumentų vertimas skiriasi nuo pavienio vertėjo darbo: ne pačiu vertimu, o sistema aplink jį — paskirstymu, patikra, patvirtinimu ir atsakomybe už rezultatą.

16:00 – Notaras ir patvirtinimai

Dalis dokumentų keliauja pas notarą — vertėjas pasirašo notaro akivaizdoje, notaras tvirtina parašą. Kiti gauna biuro patvirtinimą su rekvizitais ir deklaracija. Kas kam reikalinga, nusprendžiama dar ryte, kai analizuojamas užsakymas, todėl popiet nebūna staigmenų.

„Kartais klientas klausia, kodėl gimimo liudijimą verčiame dvi dienas, jei jame trisdešimt žodžių. Atsakymas — todėl, kad tie trisdešimt žodžių turi pereiti tą patį kelią kaip dvidešimties puslapių sutartis”, — paaiškina projektų vadovė (Lighthouse vertimo paslaugos apima tą patį procesą nepriklausomai nuo dokumento apimties).

17:30 – Išsiuntimas ir rytojaus planas

Patvirtinti dokumentai keliauja klientams: elektroniniu paštu, registruotu paštu, kartais kurjeriu į ambasadą. Tada peržiūrimi rytojaus terminai. Jei kuris nors užsakymas rizikuoja vėluoti, klientas apie tai sužino šiandien, ne rytoj.

Ko klientai nemato

Didžioji dalis biuro darbo vyksta ne verčiant, o aplink vertimą: išsiaiškinant reikalavimus, parenkant vertėją, tikrinant, tvirtinant, derinant terminus. Tai ir yra priežastis, kodėl profesionalus vertimas kainuoja daugiau nei „žmogus, kuris moka kalbą” — ir kodėl jis retai grįžta iš institucijos su prierašu „netinka”.

12:00 – Pietūs, kurie dažnai neįvyksta

Vidurdienį atkeliauja antra banga: klientai, kurie rytą nuėjo į instituciją ir sužinojo, kad jų dokumentas netinka. Dažniausiai tai vertimai, atlikti kitur — pažįstamų, studentų, kartais programų. Biuras juos peržiūri ir sąžiningai pasako: ar galima pataisyti, ar reikia versti iš naujo. Antrasis atsakymas klientams nepatinka, bet redaguoti neaiškios kilmės vertimą dažnai užtrunka ilgiau nei versti nuo pradžios, o atsakomybę už rezultatą vis tiek prisiima biuras.

Kartu su tuo tvarkomi ir smulkūs, bet svarbūs klausimai: klientas paprašė pakeisti pavardės rašybą pagal pasą, kitas — pridėti dar vieną priedą prie jau pradėto užsakymo, trečias — patikslinti, ar universitetas priims elektroninį patvirtinimą.

Taip atrodo antradienis. Trečiadienis būna panašus — tik su kitais dokumentais ir kitomis šalimis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar galiu kalbėti tiesiogiai su vertėju? Paprastai bendraujama per projektų vadovą, kuris perduoda klausimus vertėjui. Sudėtingesniems projektams organizuojamas tiesioginis pokalbis.

Kas nutinka, jei institucija grąžina vertimą? Profesionalus biuras išsiaiškina priežastį ir pataiso be papildomo mokesčio, jei trūkumas buvo biuro pusėje.

Ar skubus užsakymas reiškia prastesnę kokybę? Ne, jei biuras turi resursų. Jei neturi — sąžiningas biuras pasakys tai iš karto, o ne pristatys neredaguotą darbą.