Kiek kainuoja naudoti seną buitinę techniką? Tikroji energijos sąnaudų kaina
Kasmet vis daugiau žmonių pradeda domėtis elektros sąnaudomis ir galimybėmis sutaupyti. Viena iš sričių, kurioje dažnai pamirštama ieškoti taupymo būdų, yra senų buitinės technikos prietaisų naudojimas. Nors atrodo, kad naujos technikos įsigijimas yra didelė investicija, ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti ekonomiškai naudingas sprendimas. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kiek realiai kainuoja naudoti seną šaldytuvą ar skalbimo mašiną?
Elektros sąnaudos skirtingoms kartoms
Per pastaruosius du dešimtmečius technologijos gerokai patobulėjo. Šiuolaikiniai prietaisai ne tik efektyvesni, bet ir ženkliai taupesni. Pavyzdžiui, 15–20 metų senumo šaldytuvas vidutiniškai sunaudoja apie 800–1000 kWh per metus, kai tuo tarpu nauji A+++ klasės modeliai – vos 150–300 kWh. Tai reiškia, kad senas šaldytuvas gali kasmet suvartoti apie 100–150 eurų daugiau elektros, priklausomai nuo elektros kainų.
Skalbimo mašinos – dar vienas ryškus pavyzdys. Senesni modeliai gali sunaudoti apie 100–120 litrų vandens vienam skalbimui, o tai per metus sudaro daugiau nei 10 000 litrų. Naujos kartos skalbimo mašinos, ypač turinčios išmaniąsias vandens dozavimo funkcijas, gali sumažinti šį skaičių iki 40–50 litrų vienam ciklui. Elektros sąnaudų skirtumas taip pat didžiulis – seni modeliai dažnai sunaudoja dvigubai daugiau energijos nei šiuolaikiniai.
Paslėptos senos technikos išlaidos
Elektros sąnaudos nėra vienintelis veiksnys, dėl kurio senos technikos naudojimas gali būti finansiškai neefektyvus. Reikia atsižvelgti ir į priežiūros bei remonto kaštus. Senstant prietaisams, jų komponentai nusidėvi, todėl gedimai tampa vis dažnesni. Net paprastas šaldytuvo kompresoriaus keitimas gali kainuoti 100–200 eurų, o jeigu reikia keisti daugiau nei vieną dalį, išlaidos gali lengvai viršyti naujo ekonomiško modelio kainą.
Remonto kainos dar labiau išauga, kai kalbama apie krosneles, orkaites ar indaploves. Dėl senų modelių mažo efektyvumo jų kaitinimo elementai dažniau perkaista, o šios dalys gali kainuoti nemažus pinigus. Be to, kai kurie gamintojai jau nebegamina detalių tam tikriems modeliams, todėl jų remontas tampa dar sudėtingesnis.
Ar senas prietaisas tikrai pigesnis?
Nors gali atrodyti, kad seną techniką išlaikyti pigiau nei įsigyti naują, realybė dažnai būna priešinga. Pavyzdžiui, per dešimtmetį seni buitiniai prietaisai gali suvartoti tiek elektros ir vandens, kad jų eksploatavimo kaštai būtų didesni nei naujo A+++ klasės modelio įsigijimas. Be to, naujesni prietaisai dažnai turi papildomų funkcijų, kurios padeda dar labiau taupyti energiją, pavyzdžiui, automatinį temperatūros reguliavimą arba dirbtinio intelekto pagalba optimizuojamus darbo režimus.
Be ekonominio efektyvumo, verta pagalvoti ir apie ekologinį poveikį. Naujausios buitinės technikos tendencijos rodo, kad gamintojai vis daugiau dėmesio skiria tvarioms medžiagoms ir mažesnei CO2 emisijai gamybos procese. Tai reiškia, kad keičiant seną techniką į naują, ne tik taupoma elektra, bet ir prisidedama prie mažesnio aplinkos teršimo.
Kada keisti seną techniką?
Dauguma ekspertų sutinka, kad jeigu jūsų buitinė technika yra senesnė nei 10–15 metų, atėjo laikas pagalvoti apie jos keitimą. Net jei prietaisas vis dar veikia, jo efektyvumas yra gerokai mažesnis nei naujesnių modelių. Be to, nauja technika dažnai turi papildomų funkcijų, kurios palengvina naudojimą ir suteikia daugiau komforto.
Kita svarbi taisyklė – jei prietaiso remontas kainuoja daugiau nei 50% naujo modelio kainos, verta apsvarstyti keitimą. Investicija į naują prietaisą greitai atsipirks mažesnėmis elektros ir vandens sąnaudomis bei ilgesniu tarnavimo laiku.